vendredi 4 novembre 2005

Patismit (en picard)


PATISMIT

Omodaou, jaété à Dranouter in Belgique,
pouchfestivalfolk.
Chéponlon deummazon.
Ji éto aveukeum fill.
Chétel kalavovoulu keujvach aveukel,
chétopourvir Patismit, lkanteuss.
Inllaker toulédeu.
Pi, Patismit alé deumnach, ékankala kominché akanté, al avo lach deumfill asteur.
Adon, jédito intchiojornal kiçaplo the starscrewer (chavedir chkokeu détoil).
Ed-din, javo mi in lonmorcio dpoézi dpatismit.
Chéto dutan kalavo fé chlalbom horses (écha, chaveudir bidé).
Adon, aléto memmvénu in France, à Charleville, pourdir esprierr sultomb achédeujonn Rimbaud, Arthur, épi Isabelle, es seur.
Mémi, jennlavo jamévu invré, évla kjétola indzou deuchapito à Dranouter.
iféjoforko, yavo gramindmontt.
Aveukeumfill Marie, henn akorarivé anougliché touduchmin inteur tertouss in dijan pardon àché jin,
épivla, justavan kchakominch, henn avoréuci, bienplaché, chayéto, preskach frontstage, finbénach.
Cha a kominché aleur.
Chelprézintatriss ala anonché Patismit.
Chétoduflamin, mé imsonavir kja komprin kan memm chakal dijo.
Ché muzicien yzon rintré sulsenn,
izonkominché ajué,
épitodinko, henn avu arivé Patismit:
lonkaveu rett,
ponmakié,
inpalto dgarchon sucindo,
dégrossbotinn,
in djinn,
pi intchiokarako touchifoné.
Ala fé sinn achéjin,
ikriott tertouss,
mémi jdijorin,
jravizo, alavo intilif dinsmin.
Imsan-no kchéto inlif edpoézi,
épi, alarsaké séleunett desspoch edpalto.
Adon, al sa avinché achmikro,
éla ja étésézi.
Ala kminché a lir :
holy holy holy holy holyholy holy holy holy holy holyholy holyholyholy the world is holy (sakré sakré sakré sakré sakrésakré sakré sakré sakré sakré sakrésakré sakrésakrésakré chmon-ne ié sakré)todinko, ja u komenn boul din min gozio,
min keur i sa séré,
jacintu méziu sfrékir,
jakru kjalobrèr laomitan dtoulmon-ne.
Javo arkonu toutt swit chakchéto.
Chéto howl, chfameu poem dalenn Guinnsberg.
Mi jfeuzoalé méloupp touba, in memm tank Patismit.
Javo méziu plin dlarm.
Yavo forlontan ek kitkoss edparel nméto pon arivé.
Kankala u fini dlir echpoem, alaprin sklarinett,
al sami a souffléddin edtouttséforch, épi észott muzicien i zavott oci montéchson,
alafini chpremié morcio,
aterr, suchéplank, sucindo,
toudi inféjan brèr esklarinett.
Aprécha, al sa arlévé, aladi :
this poem was from Allen Ginsberg (chpoem la yéto dalenn Guinnsberg).Pi ala kontinué sinspektak,
alakanté sékanchon, alardi dzott poem,
émi touchtanla, echsuresté sumégampp,
san boujé, ak méziu, mézorel, tougran ouverr juska kchaseuchfini.
Jéto ozanch,
emfill oci.
Iapon, ifalo kejninpal,
ekjvouldich chakchéto.
Jminrapélra toudi dechjourla,
kank Patismit alavnu kanté à Dranouter.

Libellés : , , , , ,

posted by Lucien Suel at 09:08

4 Comments:

Anonymous Anonyme said...

Chti la, eud'texte, yé bien (ché pas l'seul). Mi, j'aim' gramin eul' patti d'avant les 80s. Eun' grande dame.

10:44  
Blogger Lucien Suel said...

Gramin merci min fiu.
Demain la traduction en français and the day after in english.

11:58  
Blogger Lucien Suel said...

Merci cher ami déguisé,
Voir le lien ci-dessous en bas de la page
http://ungraindesable.hautetfort.com/archive/2005/07/

22:37  
Blogger Didier L. said...

Minga, vledelbel litterature, chésur. Mi ochi jintin tvo kanjli chtexte. Jva lintinde incor dès kpossibe. Et jva invoyé ctexte à mes copins wallons.

23:01  

Enregistrer un commentaire

<< Home